AI viešajame sektoriuje: nuo "vieno langelio" iki DI asistento

AI viešajame sektoriuje Lietuvoje reiškia dirbtinio intelekto naudojimą valstybės ir savivaldybių institucijose gyventojų aptarnavimui, dokumentų apdorojimui ir sprendimų priėmimo pagreitinimui, kartu su bandymu tai daryti koordinuotai, o ne pavienėmis, tarpusavyje nesuderintomis iniciatyvomis. Lietuvos žiniasklaida rodo, kad ši pertvarka jau prasidėjo, tačiau realus AI naudojimas institucijose vis dar žymiai atsilieka nuo investicijų masto.

Realūs skaičiai: kiek institucijų iš tiesų naudoja AI

LRT rubrikoje „Pozicija“ paskelbtame Seimo Audito komiteto nario Artūro Zuoko tekste „Vieną langelį“ keičia Valstybės dirbtinio intelekto asistentas pateikiamas svarbus faktas: Valstybės kontrolė nustatė, kad viešasis sektorius šiandien išleidžia šimtus milijonų eurų su DI susijusiems sprendimams, tačiau be bendros strategijos. Tik 15,3 proc. institucijų realiai naudoja dirbtinį intelektą, o didžioji dauguma nežino nei kaip, nei kur jį taikyti.

Šis skaičius parodo esminę problemą – ne technologijos trūkumą, o strategijos ir kompetencijų spragą.

Nuo „vieno langelio“ prie DI asistento

A. Zuokas rašo, kad šiandien įstatymas leidžia institucijoms atsakyti į gyventojų paklausimus per 20 darbo dienų, tačiau praktikoje tai dažnai užtrunka mėnesius. Statybų ar remonto leidimai dėl biurokratinių procedūrų išduodami metais. Autorius aprašo Viešojo administravimo įstatymo pataisas, numatančias, kad valstybės institucijos privalo kryptingai vystyti proaktyvias paslaugas, pasitelkdamos dirbtinį intelektą, o Valstybės dirbtinio intelekto asistentas (DIA) turėtų automatiškai apdoroti užklausas, rengti dokumentų projektus ir analizuoti duomenis.

Svarbu pažymėti, kad, pasak autoriaus, DI asistentas nepriima politinių ar administracinių sprendimų vietoje žmogaus – atsakomybė lieka valstybės tarnautojui, o visi DI veiksmai turi būti audituojami ir suderinami su ES dirbtinio intelekto reguliavimu.

Jau veikia kompetencijų centras

Kad institucijos turėtų kur kreiptis dėl kompetencijų, 2026 metų vasarį pradėjo veikti specializuotas padalinys. 15min publikacijoje „Veiklą pradėjo viešajam sektoriui skirtas dirbtinio intelekto kompetencijų centras“ rašoma, kad Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūroje (VSSA) pradėjo veikti viešajam sektoriui skirtas dirbtinio intelekto (DI) kompetencijų centras. Jis teiks konsultacijas, organizuos mokymus DI raštingumui didinti ir leis naudotis DI reguliacinės aplinkos – „smėliadėžės“ – paslaugomis.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pranešime įvardijo tikslą: sustiprinti valstybės skaitmeninį atsparumą ir suteikti viešojo sektoriaus darbuotojams reikalingas kompetencijas, kad jie galėtų greičiau prisitaikyti prie technologinių pokyčių ir teikti kokybiškesnes paslaugas.

Kaip tai atrodo praktiškai

Įsivaizduokime savivaldybę, kurioje gyventojas prašo statybos leidimo remontui. Šiandien procesas dažnai reiškia kelis vizitus, popierinius dokumentus ir mėnesius trunkantį laukimą, nors formaliai terminas – 20 darbo dienų. Su Valstybės dirbtinio intelekto asistentu, kurį aprašo A. Zuokas, dalis šio proceso – pirminis dokumentų patikrinimas, standartinių duomenų surinkimas, atsakymo projekto parengimas – galėtų vykti automatiškai, o tarnautojas priimtų galutinį sprendimą jau turėdamas paruoštą medžiagą. Toks modelis nepakeičia žmogaus atsakomybės, bet sumažina laiką, kurį tarnautojas sugaišta rutininiam darbui, ir leidžia jam susikoncentruoti į sudėtingesnius atvejus, kur reikia individualaus vertinimo.

Ką iš to gali pasimokyti privatus verslas

Viešojo sektoriaus istorija – didelės investicijos, bet žema realaus naudojimo dalis be bendros strategijos – nėra unikali valstybei. Ta pati klaida dažnai kartojasi ir versle: perkami AI įrankiai, bet nesudaroma aiški vidinė strategija, kaip juos naudoti visoje organizacijoje.

• Vien technologijos pirkimas be strategijos nesukuria realios vertės.
• Kompetencijų centro ar atsakingo asmens buvimas leidžia išvengti chaotiško, nekoordinuoto diegimo.
• Aiškios atsakomybės ribos tarp žmogaus ir AI būtinos bet kuriame sektoriuje, ne tik viešajame.

Įmonėms, siekiančioms sistemingai, o ne stichiškai automatizuoti pasikartojančius vidinius procesus – tokius kaip užklausų paskirstymas ar dokumentų rengimas, panašiai kaip planuojama valstybės DI asistento atveju – padeda procesų automatizavimas.

Kodėl verta turėti nuolatinį AI partnerį

Viešasis sektorius savo AI pertvarką bando vykdyti per naujai įsteigtą kompetencijų centrą, kuris nuolat konsultuoja institucijas. Privačiam verslui panašią funkciją gali atlikti AI partneris – nuolatinė pagalba, kuri padeda ne tik pasirinkti tinkamus įrankius, bet ir sukurti aiškią strategiją, kaip AI diegti visoje organizacijoje, o ne pavieniuose projektuose.

Ką iš to pasiimti

Lietuvos viešojo sektoriaus patirtis rodo: didelės investicijos į AI be aiškios strategijos ir kompetencijų nesukuria proporcingos naudos. Realų pokytį kuria ne pati technologija, o struktūra, kuri ją valdo.

Kaip pradėti: prieš investuojant į AI įrankius, apsibrėžkite konkretų procesą, kurį norite automatizuoti, paskirkite atsakingą asmenį ir įvertinkite, ar organizacijoje pakanka kompetencijų šiam sprendimui prižiūrėti.

Padedame Lietuvos organizacijoms – tiek verslo, tiek institucijų – kurti aiškią, koordinuotą AI strategiją vietoj pavienių, nesuderintų iniciatyvų. Norite sužinoti, nuo ko pradėti jūsų organizacijoje? Konsultacija nemokama.