Kaip Lietuvos įmonės investuoja į AI: parama ir startuoliai

Investicijos į dirbtinį intelektą Lietuvos įmonėse apima dvi kryptis: valstybės skiriamą finansavimą DI infrastruktūrai ir startuoliams bei privataus kapitalo srautus į konkrečius DI produktus kuriančias bendroves, ir abi šios kryptys pastaraisiais metais auga, nors ne vienodu tempu.

Valstybės parama: nuo 2020 m. iki dabar

Dar 2020 metais, pagal tuo metu vykdytą ateities ekonomikos DNR planą, dirbtiniam intelektui skatinti buvo numatyta daugiau kaip 16 mln. eurų, iš kurių apie 10 mln. eurų skirta būtent startuoliams. Tai buvo ankstyvoji, o ne dabartinė valstybės paramos DI sričiai apžvalga, ji rodo, nuo kokio finansavimo lygio Lietuva pradėjo šią kryptį sistemingiau remti. Kaip pasakojama LRT publikacijoje „Įmonės nepatenkintos: investicijos į dirbtinį intelektą: per menkos", Dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas Dovydas Čeilutka tuo metu pabrėžė, kad ši priemonė reikšminga startuolių kūrėjams žengiant pirmuosius žingsnius, tačiau lėšų srautas buvo išskaidytas dėl finansavimo limitų tarp ministerijų.

Dirbtinio intelekto startuolio „Oxipit", kuris automatizuoja radiologų darbą analizuodamas rentgeno ir kompiuterinės tomografijos nuotraukas, direktorius G. Pekšys tuomet vertino, kad 10 mln. eurų suma yra „kaip ganėtinai standartinė investicija į vieną startuolį", tai reiškia, kad tokios apimties finansavimas visai ekosistemai gali būti nepakankamas.

Kaip auga privačios investicijos į startuolius

Privataus kapitalo vaizdas kiek optimistiškesnis. Delfi publikacija „TOP 7 didžiausios Lietuvos startuolių pritrauktos investicijos šiemet" rodo, kad per pirmąjį 2024 metų pusmetį Lietuvos startuoliai pritraukė 32 mln. eurų investicijų, o vidutinė vienos investicijos suma siekė 1,87 mln. eurų. Nors bendra suma buvo 9 proc. mažesnė nei ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, investicijas pritraukusių startuolių skaičius išaugo 70 proc. nuo 10 iki 17.

Tarp startuolių, pritraukusių bent po 1 mln. eurų, minimas ir asmeninis DI mentorius „Leya AI", tai rodo, kad dirbtinio intelekto sprendimai jau sudaro reikšmingą dalį Lietuvos startuolių investicijų portfelio.

Kodėl investuotojai renkasi būtent DI

Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos (LT VCA) vadovė Greta Mieliauskaitė, cituojama toje pačioje Delfi publikacijoje, pastebi, kad nemažai investicijų šiais metais buvo nukreipta būtent į dirbtinio intelekto startuolius, ir tikėtina, kad ši tendencija išliks DI technologijoms toliau tobulėjant ir integruojantis į vis daugiau sričių. Ji taip pat pažymi didėjantį investuotojų susidomėjimą giliosiomis technologijomis (deeptech) ir dvejopo naudojimo sprendimais: sritimis, kuriose dirbtinis intelektas dažnai yra pagrindinė technologinė ašis.

Kaip tai atrodo praktiškai

Įsivaizduokime vidutinio dydžio Lietuvos prekybos įmonę, kuri svarsto, ar verta investuoti į dirbtinį intelektą, bet mato, kad dauguma viešai skelbiamų skaičių, tai investicijos į startuolius, o ne į tokias kaip ji pačios. Tokiai įmonei aktualiausia ne valstybės parama startuoliams ar rizikos kapitalo srautai, o klausimas, kiek kainuotų integruoti jau egzistuojantį DI sprendimą, pavyzdžiui, klientų aptarnavimo automatizavimui ar sandėlio valdymui. Kadangi rinkoje jau veikia keli Lietuvos DI startuoliai, sukūrę pritaikomus produktus, tokiai įmonei dažnai pigiau ir greičiau integruoti esamą sprendimą, nei kurti jį nuo nulio, tai netiesioginė nauda iš augančios startuolių ekosistemos.

Ką tai reiškia įmonei, kuri nėra startuolis

Didžioji dalis šių skaičių kalba apie startuolius ir rizikos kapitalą, tačiau tradicinei įmonei svarbiausia žinia kitokia: DI investicijų ekosistema Lietuvoje bręsta, atsiranda daugiau ekspertizės, sprendimų ir partnerių, su kuriais galima dirbti nesukuriant nuosavo DI produkto nuo nulio. Investuoti į DI įmonei nebūtinai reiškia kurti startuolį: dažniausiai tai reiškia:

• Įsigyti ar integruoti jau egzistuojantį DI sprendimą konkrečiam procesui.
• Investuoti į komandos mokymą, kad DI įrankiai būtų naudojami efektyviai, o ne paviršutiniškai.
• Pasitelkti partnerį, kuris padėtų atpažinti, kur DI investicija atsipirktų greičiausiai.

Šis požiūris ypač aktualus mažesnėms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms, kurioms nuosavo DI produkto kūrimas nuo nulio būtų nei finansiškai, nei laiko atžvilgiu pagrįstas žingsnis: daug protingiau pasinaudoti jau subrendusia rinka ir joje veikiančiais sprendimais.

Kiek kainuoja pirma investicija ir kaip ją įvertinti

Rizikos kapitalo skaičiai eiliniam verslui mažai ką sako, todėl naudingiau pasiskaičiuoti savo. Tarkime, dvidešimties darbuotojų prekybos įmonė svarsto automatizuoti klientų užklausų apdorojimą. Pirmų metų kaštai susideda iš trijų dalių: įdiegimo darbų, prenumeratos ir vidinio laiko.

Skaičiuokime konservatyviai: įdiegimas 4 000 eurų, prenumerata 150 eurų per mėnesį, tai yra 1 800 eurų per metus, ir apie 40 valandų vidinio darbo derinant bei mokant komandą, prie 20 eurų valandos tai 800 eurų. Iš viso pirmi metai kainuoja apie 6 600 eurų.

Nauda: jei du klientų aptarnavimo darbuotojai kiekvienas sutaupo po 6 valandas per savaitę, tai 12 valandų savaitėje, apie 520 valandų per metus. Prie tos pačios 20 eurų valandos kainos nauda siekia apie 10 400 eurų. Investicija atsiperka maždaug per aštuonis mėnesius, o antrais metais lieka tik prenumeratos kaina.

Skaičius nėra magiškas, ir jį lengva iškreipti pervertinus sutaupytas valandas. Todėl naudingiau skaičiuoti atsargiai ir tikrinti prielaidas po pirmo mėnesio. Kainų intervalus, kurių verta tikėtis Lietuvos rinkoje, aptariame AI diegimo kainos straipsnyje, o pačią skaičiavimo metodiką plačiau, straipsnyje apie automatizavimo ROI.

Penki žingsniai prieš pasirašant sutartį

1. Įvardykite procesą, ne technologiją. Investicija „į dirbtinį intelektą" neturi matavimo vieneto. Investicija į pasiūlymų ruošimo pagreitinimą turi.
2. Išmatuokite dabartinę būklę. Kiek kartų per savaitę, kiek minučių, kiek žmonių. Be šių trijų skaičių vėliau nebus ką palyginti.
3. Patikrinkite duomenis ir dokumentus. Dauguma projektų stringa ne ties modeliu, o ties tuo, kad reikiama informacija nesutvarkyta. AI parengties auditas tai parodo per kelias dienas.
4. Palyginkite paruoštą įrankį su individualiu sprendimu. Dažnai užtenka paruošto produkto už prenumeratos kainą. Kada verta rinktis individualų kelią, aptariame atskirai.
5. Susitarkite dėl sustojimo taško. Iš anksto nuspręskite, koks rezultatas po trijų mėnesių reikštų, kad projektas nutraukiamas. Tai pigiausias būdas apriboti nuostolį.

Dažniausios klaidos investuojant į DI

• Investuojama į įrankį, o ne į pokytį. Licencijos nupirktos, mokymų nėra, komanda dirba po senovei. Sprendimas: bent penktadalį biudžeto skirti mokymams ir priežiūrai.
• Perkama pagal demonstraciją. Demonstracijoje viskas veikia su tvarkingais duomenimis. Sprendimas: prašyti bandymo su savo dokumentais ir savo užklausomis.
• Viskas daroma iš karto keliuose skyriuose. Sprendimas: vienas procesas, viena komanda, po to plėtra.
• Nauda vertinama pojūčiu. „Atrodo greičiau" nėra rodiklis. Sprendimas: tie patys trys skaičiai prieš ir po.
• Ignoruojama vietinė rinka. Lietuvoje jau veikia sprendimų, pritaikytų vietos kontekstui, todėl verta pasidomėti, ką siūlo Lietuvos AI startuoliai, prieš perkant brangesnį užsienio produktą.

Prieštaravimai, kuriuos girdime dažniausiai

„Mes per maži tokioms investicijoms." Investicijos dydis priklauso nuo apimties, ne nuo įmonės tipo. Penkių žmonių įmonei prasmingas biudžetas dažnai matuojamas šimtais eurų per mėnesį, ir pradedama nuo prenumeratos bei mokymų, ne nuo projekto.

„Palauksime, kol technologija nusistovės." Laukimas turi kainą: konkurentai tuo metu kaupia ne įrankius, o patirtį, kaip juos naudoti. Ta patirtis nenusiperkama vėliau vienu mokėjimu.

„Nesuprasime, ar tai atsipirko." Atsakymas nuobodus, bet teisingas: atsipirkimą matuoja tie patys skaičiai, kuriuos reikėjo užsirašyti prieš pradedant. Jei jų neužsirašėte, atsakymo ir nebus.

Ką iš to pasiimti

Investicijos į dirbtinį intelektą Lietuvoje auga tiek valstybės, tiek privataus kapitalo lygmeniu, tačiau ekspertų nuomone, tempas vis dar galėtų būti spartesnis. Įmonei, norinčiai investuoti į DI protingai, svarbiausia ne sekti bendras tendencijas, o rasti konkrečią procesų vietą, kur investicija atsipirks. Padedame tai padaryti kaip AI partneris ir per procesų automatizavimą, pritaikytą jūsų verslui. Konsultacija nemokama: susisiekite čia.