Kaip Lietuvos įmonės investuoja į AI: parama ir startuoliai

Investicijos į dirbtinį intelektą Lietuvos įmonėse apima dvi kryptis – valstybės skiriamą finansavimą DI infrastruktūrai ir startuoliams bei privataus kapitalo srautus į konkrečius DI produktus kuriančias bendroves, ir abi šios kryptys pastaraisiais metais auga, nors ne vienodu tempu.

Valstybės parama: nuo 2020 m. iki dabar

Dar 2020 metais, pagal tuo metu vykdytą ateities ekonomikos DNR planą, dirbtiniam intelektui skatinti buvo numatyta daugiau kaip 16 mln. eurų, iš kurių apie 10 mln. eurų skirta būtent startuoliams. Tai buvo ankstyvoji, o ne dabartinė valstybės paramos DI sričiai apžvalga – ji rodo, nuo kokio finansavimo lygio Lietuva pradėjo šią kryptį sistemingiau remti. Kaip pasakojama LRT publikacijoje „Įmonės nepatenkintos: investicijos į dirbtinį intelektą – per menkos", Dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas Dovydas Čeilutka tuo metu pabrėžė, kad ši priemonė reikšminga startuolių kūrėjams žengiant pirmuosius žingsnius, tačiau lėšų srautas buvo išskaidytas dėl finansavimo limitų tarp ministerijų.

Dirbtinio intelekto startuolio „Oxipit", kuris automatizuoja radiologų darbą analizuodamas rentgeno ir kompiuterinės tomografijos nuotraukas, direktorius G. Pekšys tuomet vertino, kad 10 mln. eurų suma yra „kaip ganėtinai standartinė investicija į vieną startuolį" – tai reiškia, kad tokios apimties finansavimas visai ekosistemai gali būti nepakankamas.

Kaip auga privačios investicijos į startuolius

Privataus kapitalo vaizdas kiek optimistiškesnis. Delfi publikacija „TOP 7 didžiausios Lietuvos startuolių pritrauktos investicijos šiemet" rodo, kad per pirmąjį 2024 metų pusmetį Lietuvos startuoliai pritraukė 32 mln. eurų investicijų, o vidutinė vienos investicijos suma siekė 1,87 mln. eurų. Nors bendra suma buvo 9 proc. mažesnė nei ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, investicijas pritraukusių startuolių skaičius išaugo 70 proc. – nuo 10 iki 17.

Tarp startuolių, pritraukusių bent po 1 mln. eurų, minimas ir asmeninis DI mentorius „Leya AI" – tai rodo, kad dirbtinio intelekto sprendimai jau sudaro reikšmingą dalį Lietuvos startuolių investicijų portfelio.

Kodėl investuotojai renkasi būtent DI

Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos (LT VCA) vadovė Greta Mieliauskaitė, cituojama toje pačioje Delfi publikacijoje, pastebi, kad nemažai investicijų šiais metais buvo nukreipta būtent į dirbtinio intelekto startuolius, ir tikėtina, kad ši tendencija išliks DI technologijoms toliau tobulėjant ir integruojantis į vis daugiau sričių. Ji taip pat pažymi didėjantį investuotojų susidomėjimą giliosiomis technologijomis (deeptech) ir dvejopo naudojimo sprendimais – sritimis, kuriose dirbtinis intelektas dažnai yra pagrindinė technologinė ašis.

Kaip tai atrodo praktiškai

Įsivaizduokime vidutinio dydžio Lietuvos prekybos įmonę, kuri svarsto, ar verta investuoti į dirbtinį intelektą, bet mato, kad dauguma viešai skelbiamų skaičių – tai investicijos į startuolius, o ne į tokias kaip ji pačios. Tokiai įmonei aktualiausia ne valstybės parama startuoliams ar rizikos kapitalo srautai, o klausimas, kiek kainuotų integruoti jau egzistuojantį DI sprendimą, pavyzdžiui, klientų aptarnavimo automatizavimui ar sandėlio valdymui. Kadangi rinkoje jau veikia keli Lietuvos DI startuoliai, sukūrę pritaikomus produktus, tokiai įmonei dažnai pigiau ir greičiau integruoti esamą sprendimą, nei kurti jį nuo nulio – tai netiesioginė nauda iš augančios startuolių ekosistemos.

Ką tai reiškia įmonei, kuri nėra startuolis

Didžioji dalis šių skaičių kalba apie startuolius ir rizikos kapitalą, tačiau tradicinei įmonei svarbiausia žinia kitokia: DI investicijų ekosistema Lietuvoje bręsta, atsiranda daugiau ekspertizės, sprendimų ir partnerių, su kuriais galima dirbti nesukuriant nuosavo DI produkto nuo nulio. Investuoti į DI įmonei nebūtinai reiškia kurti startuolį – dažniausiai tai reiškia:

• Įsigyti ar integruoti jau egzistuojantį DI sprendimą konkrečiam procesui.
• Investuoti į komandos mokymą, kad DI įrankiai būtų naudojami efektyviai, o ne paviršutiniškai.
• Pasitelkti partnerį, kuris padėtų atpažinti, kur DI investicija atsipirktų greičiausiai.

Šis požiūris ypač aktualus mažesnėms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms, kurioms nuosavo DI produkto kūrimas nuo nulio būtų nei finansiškai, nei laiko atžvilgiu pagrįstas žingsnis – daug protingiau pasinaudoti jau subrendusia rinka ir joje veikiančiais sprendimais.

Ką iš to pasiimti

Investicijos į dirbtinį intelektą Lietuvoje auga tiek valstybės, tiek privataus kapitalo lygmeniu, tačiau ekspertų nuomone, tempas vis dar galėtų būti spartesnis. Įmonei, norinčiai investuoti į DI protingai, svarbiausia ne sekti bendras tendencijas, o rasti konkrečią procesų vietą, kur investicija atsipirks. Padedame tai padaryti kaip AI partneris ir per procesų automatizavimą, pritaikytą jūsų verslui. Konsultacija nemokama – susisiekite čia.