Įmonių svetainės Lietuvoje: turi 74,7 proc., parduoda tik 22,1 proc.

Turėti svetainę ir parduoti per svetainę yra du skirtingi dalykai, ir oficiali statistika tą parodo labai aiškiai. Peržiūrėjau naujausius Valstybės duomenų agentūros skelbiamus skaičius apie Lietuvos įmonių skaitmeninę būklę: keli iš jų verti kiekvieno vadovo dėmesio.

Svetainių turi daug, parduoda mažai

2025 m. pradžioje interneto svetainę turėjo 74,7 proc. Lietuvos įmonių. Bet galimybę užsakyti, rezervuoti ar nusipirkti suteikė tik 22,1 proc. Kitaip tariant, maždaug trys iš keturių įmonių svetainių yra brošiūros: jos egzistuoja, bet nepriima užsakymų.

Dar vienas iškalbingas skaičius: svetainę turinčių įmonių dalis per metus sumažėjo nuo 76,5 proc. Rinka bręsta: svetainė nebėra pati sau tikslas, ir dalis įmonių, kurioms ji nedirbo, jos tiesiog atsisakė.

Pirkėjai jau internete

Paklausos pusėje vaizdas priešingas: internetu 2025 m. pirko 68 proc. Lietuvos gyventojų, o e. prekybą vykdė 43,2 proc. įmonių, ir ši dalis toliau auga. Debesijos paslaugas pirko 58,1 proc. įmonių: infrastruktūra pigsta ir paprastėja.

Susidėlioja aiški nelygybė: pirkėjų dauguma jau perka internetu, o įmonių dauguma internetu vis dar neparduoda. Tai reiškia, kad veikianti, užsakymus priimanti svetainė Lietuvoje tebėra konkurencinis pranašumas, o ne higienos reikalavimas.

Trys klausimai savo svetainei

1. Ar lankytojas gali atlikti veiksmą? Užsakyti, rezervuoti, gauti pasiūlymą per kelis žingsnius. Jei ne, svetainė dirba tik kaip vizitinė kortelė.
2. Ar jus randa? Struktūra, greitis ir turinys lemia, ar svetainė matoma Google ir AI paieškoje. Dvi kalbas turi 40,7 proc. įmonių svetainių: tarptautinei auditorijai tai svarbu.
3. Ar žinote, kas vyksta? Be analitikos nematote, kur lankytojai dingsta.

Jei bent į vieną klausimą atsakymas neaiškus, verta pradėti nuo svetainės ir SEO audito: jis parodo, ką taisyti pirmiausia ir kiek tai duos. O jei svetainę reikia kurti iš naujo, svetainių ir e. parduotuvių kūrimas prasideda nuo 4 900 eurų su iš anksto suderinta apimtimi.