Dirbtinis intelektas Lietuvos versle 2026: ką rodo tyrimai ir ką rašo Delfi, 15min bei LRT

Apie dirbtinį intelektą Lietuvos versle kalbama daug, bet nuomonės svyruoja nuo „viskas pasikeis rytoj" iki „tai tik burbulas". Todėl užuot rėmęsis nuojauta, surinkau, ką apie DI Lietuvos įmonėse realiai rodo tyrimai ir ką rašo rimta žiniasklaida: Delfi, 15min, LRT ir Verslo žinios. Toliau faktų santrauka su nuorodomis ir mano komentaras iš praktikos, ką iš to verta pasiimti Lietuvos vadovui.

DI Lietuvos versle jau ne ateitis, o dabartis

Pradėkime nuo skaičių. 15min publikacijoje „Dirbtinis intelektas Lietuvos įmonėse: padės atlikti darbą ar jį atims?" cituojami Eurostato duomenys: 2025 metais dirbtinį intelektą naudojo apie 20 proc. ES įmonių, turinčių bent 10 darbuotojų, o didelėse įmonėse ši dalis dar didesnė.

Dar aiškesnę kryptį rodo 15min apžvelgtas tyrimas „Tyrimas atskleidė, kur kryps Lietuvos verslų IT investicijos kitąmet": daugiausiai vilčių dedama į DI agentus, kuriuos jau diegia arba planuoja diegti didelė dalis apklaustų įmonių. Kitaip tariant, klausimas versle jau nebe „ar", o „kaip ir kur".

Bet skubėjimas kainuoja

Tuo pačiu verta atkreipti dėmesį į perspėjimą. Delfi publikacijoje „DI realybė Lietuvoje: paskubėta atleidinėti darbuotojus" ekspertai įspėja, kad dalis Lietuvos verslų per anksti skuba mažinti darbuotojus dėl DI, ir tai gali atsisukti prieš pačią įmonę.

Mano patirtis tą patvirtina. DI didžiausią naudą duoda ne vietoj žmonių, o kartu su apmokytais žmonėmis. Įmonė, kuri pirma atleidžia, o paskui bando suprasti, ką DI realiai gali, dažnai lieka ir be patirties, ir be rezultato. Protingesnis kelias yra atvirkščias: pirma apmokyti komandą, padidinti našumą, ir tik tada priimti sprendimus dėl struktūros.

Kur DI realiai keičia darbą

Konkretumo suteikia Verslo žinių publikacija „Nauja darbo era: kaip SAP Business AI keičia verslo procesų valdymą", kur minima, kad DI kai kurias rutinines užduotis pagreitina iki 90 proc. Delfi publikacijoje „Dirbtinis intelektas keičia darbo rinką" skaičiuojama, kad iki 2027 metų galėtų būti automatizuota apie ketvirtadalis klientų aptarnavimo specialistų funkcijų.

Svarbu suprasti, ką tai reiškia praktiškai. Automatizuojama ne visa profesija, o konkrečios rutininės funkcijos. Būtent todėl komandos, kurios išmoksta perleisti DI rutiną ir patys sutelkti dėmesį į sudėtingesnį darbą, laimi daugiausiai.

Nuo apdorojimo prie sprendimų priėmimo

Įdomią kryptį aprašo LRT publikacija „Aistis Raudys. Nuo 10 minučių iki 10 sekundžių": vis populiaresnė agentinė DI koncepcija, kai DI agentai ne tik apdoroja duomenis, bet ir patys atlieka veiksmus bei priima dalį sprendimų. Tai sutampa su Lietuvos verslų investicijų kryptimi į DI agentus, apie kurią rašo 15min.

Vilnius kaip DI kompetencijos vieta

Regioniniu požiūriu verta paminėti, kad DI kompetencijos Lietuvoje jau yra pasaulinio lygio. Delfi publikacijoje „DI lenktynėse ES juda saugos automobiliu, įvardijo šansą Lietuvai" minima, kad debesijos išlaidų optimizavimo produktą verslui vystanti bendrovė „Cast AI" veikia iš Vilniaus. Tai geras priminimas, kad DI Lietuvoje kuriamas ir eksportuojamas, ne tik importuojamas.

Ką iš to pasiimti Lietuvos vadovui

Bendras vaizdas iš tyrimų ir žiniasklaidos toks: DI Lietuvos versle jau realus ir sparčiai plinta, bet daugiausiai laimi ne tie, kas skuba labiausiai, o tie, kas diegia nuosekliai ir apmoko žmones.

Kaip pradėti: pirmiausia patys, kaip vadovas, supraskite DI galimybes savo srityje, tada išsirinkite vieną konkrečią sritį su aiškia nauda ir apmokykite komandą su ja dirbti. Sprendimus dėl struktūros ar darbuotojų priimkite tik po to, kai pamatysite realų rezultatą, ne prieš.

Būtent čia ir padedame Lietuvos įmonėms: apmokome vadovus ir komandas naudoti DI kasdieniame darbe ir padedame įsidiegti jį nuosekliai, be skubotų klaidų. Norite aptarti, nuo ko pradėti jūsų įmonėje? Konsultacija nemokama.